Kaip patikrinama korepetitoriaus kvalifikacija ir patirtis?
Atnaujinta: 2026 m. rugpjūčio mėn.
Esu dirbęs ir tebedirbu korepetitoriumi, o dabar taip pat vadovauju korepetitorių agentūrai. Todėl šį klausimą matau iš dviejų pusių: kaip mokytojas ir kaip žmogus, kuris kasdien atrenka ir prižiūri kitus mokytojus. Papasakosiu, kaip pas mus iš tikrųjų vyksta atranka.
Kalbos lygis yra tik pradžia
Pirmiausia žiūrime į kalbos lygį. Jei kandidatas yra gimtakalbis, tai jau didelis privalumas. Jei kandidatas yra lietuvis, jo anglų kalba turi būti labai stipri, reikalaujame 100 balų VBE egzamino rezultato arba 5 ir daugiau metų gyvenimo stažo JK arba Amerikoje įrodymo. Daugelis mūsų korepetitorių taip pat turi TEFL sertifikatą (Teaching English as a Foreign Language), kuris rodo, kad žmogus yra mokęsis ne tik kalbos, bet ir to, kaip ją mokyti kitus.
Bet vien kalbos mokėjimo neužtenka. Esu matęs daug žmonių, kurie patys kalba puikiai, bet neturi kantrybės ar gebėjimo paaiškinti taip, kad kitas žmogus tikrai suprastų. Toks žmogus dažniausiai galvoja maždaug taip: „aš juk žinau, tai jei pasakysiu vieną kartą, tu irgi žinosi.“ Deja, taip mokymasis nevyksta.
Kaip iš tikrųjų tikriname, ar žmogus moka mokyti
Ši dalis dažniausiai lieka visiškai nematoma iš šalies, bet man ji svarbiausia. Kiekvienas kandidatas praveda bandomąją pamoką, kurios metu žiūrime, ar jis geba paaiškinti temą taip, kad ją suprastų net penktokas, ar išlieka kantrus, kai mokinys iš karto nesupranta, ir ar pamoka jaučiasi gyva bei įtraukianti, o ne kaip nuobodus dėstymas.
Jei matome, kad kandidatui kažko trūksta, bet potencialas yra, dažnai patys jį pamokome, kaip mokyti geriau. Tik po sėkmingos bandomosios pamokos peržiūrime jo mokymo medžiagą ir metodus, ir tik tada leidžiame pradėti dirbti su tikrais mokiniais.
O kas vyksta, kai jis jau pradeda mokyti tikrus mokinius
Naujo korepetitoriaus pirmosios 10 pamokų yra prižiūrimos. Tai leidžia pastebėti dalykus, kurie neišryškėja per vieną bandomąją pamoką: kaip žmogus elgiasi ilgesniu laikotarpiu, kaip prisitaiko prie skirtingo mokinio charakterio, kaip laikosi, kai kas nors nutinka ne pagal planą.
Kokybės priežiūra nesibaigia, kai korepetitorius jau dirba
Mūsų svetainėje prieš ir po kiekvienos pamokos yra vieta, kur tėvai ar mokiniai gali palikti komentarą. Šiuos komentarus reguliariai peržiūriu pats, kad matyčiau, ar korepetitoriaus kokybė nekrenta.
Jei kam nors atrodo, kad korepetitorius nebeatitinka lūkesčių, visada galima paprašyti korepetitorių pakeisti. Jei dėl to paties žmogaus sulaukiame dviejų ar daugiau tokių prašymų, situaciją įvertiname atidžiau ir, jei reikia, su korepetitoriumi atsisveikiname.
Kodėl mokinių nesupažindiname su korepetitoriumi iš anksto
Vienas dalykas, kurį verta paminėti: pas mus korepetitorių mokiniui priskiriame mes, o ne mokinys pats renkasi ir su juo susipažįsta prieš pirmą pamoką. Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti keistai, bet būtent todėl visa aukščiau aprašyta atranka ir egzistuoja. Mokiniui nereikia pačiam spėlioti, ar žmogus geras, nes tai jau būna patikrinta mūsų. Priskyrimą darome atsižvelgdami į mokinio lygį, tikslus ir amžių, o ne tiesiog laisvą laiką kalendoriuje.
Kur, mano nuomone, klumpa didžioji dalis rinkos
Didelė dalis platformų remiasi vien tik korepetitoriaus paties nurodytais sertifikatais ir žmonių paliktais atsiliepimais, be jokio realaus patikrinimo, kaip tas žmogus iš tikrųjų dirba su mokiniu gyvai. Pas mus kalbos lygio kartelė, apie kurią jau minėjau, yra tik pradinis filtras — vidurio varianto, kai kalba mokama „šiaip neblogai“, tiesiog nėra, o atranka nuo šio filtro dar tik prasideda.
Kaip suprasti, ar korepetitorius tinka, kai jau prasidėjo pamokos
Kadangi patys korepetitoriaus neišsirenkate iš anksto, geriausias būdas suprasti, ar viskas gerai, yra stebėti, kaip mokinys jaučiasi po kelių pirmų pamokų. Ar jis noriai eina į pamoką, ar vengia. Ar pradeda matytis pažanga, ar viskas stovi vietoje. Būtent tam ir yra atsiliepimų sistema, kad galėtumėte tiesiog pasakyti, jei kažkas neatitinka lūkesčių, o mes pasirūpinsime likusiu.
Mano požiūris
Man anglų kalbos korepetitorius turėtų būti tarsi draugas iš užsienio. Pamoka neturėtų jaustis kaip pamoka, o kaip malonus laiko praleidimas, per kurį netyčia išmokstama kalbos. Kai tarp mokinio ir mokytojo atsiranda ryšys, mokymasis vyksta savaime, o ne per prievartą.